- siūbuoklis
- siūbuõklis, siūbuõklė dkt.
.
.
siūbuoklis — siūbuõklis, ė smob. (2) kas siūbuoja: Siūbuõklė aguona NdŽ. Oi tu rugeli, rugeli siūbuoklėli, oi tu siūbavai, oi tu siūbavai žiemą vasarėlę LTR(Klvr). Vai tu eglele, tu siūbuoklėle LTR(Vv). | prk.: Tas Linkus, amžinas vargo siūbuoklis… … Dictionary of the Lithuanian Language
siūbuoklė — siūbuõklis, siūbuõklė dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pasiūbuonis — 2 pasiūbuõnis, ė adj. (2) NdŽ kuris siūbuoja, svyruoja, siūbuoklis, svyruoklis: Beržas pasiūbuonis rš. Matė tik pasiūbuonius žilvičius ir savo veidą srauniame upelio vandenyje rš. Pasiūbuonė sėklinė pušis kaip gairė šovė į mėlyną skaidrumą rš … Dictionary of the Lithuanian Language
siūbuonis — siūbuõnis, ė smob. (2) Zp, Auk flk. kas siūbuoja, siūbuoklis: Koks gražus tas siūbuõnis beržas! Br. Žaliosios girios, aukštos siūbuonės P.Vaič. Oi tu eglele, šilo dukrele, eglele siūbuonė̃le DrskD186. Ta nendružėlė, ta siūbuonėlė mokins… … Dictionary of the Lithuanian Language